„Žemės ūkis yra tradiciškiausias ir konservatyviausias sektorius pasaulyje“, – tai frazė, girdėta daugybę kartų. Vis dėlto, šįkart tekstas bus ne apie gilumines to priežastis. Dažnai esame įsitikinę tuo, ko negalime pagrįsti, tiesa? Tad, kodėl turėtume stebėtis, jog iš kartos į kartą perduodamo ūkio savininkas nenori keistis ir investuoti į pokyčius? Juk neretai ūkininkams siūlomas pažangias skaitmenines technologijas kuria inovatoriai, į tikrą ūkį net neįkėlę kojos, o tai dažnai lemia pagrįstą tarpusavio pasitikėjimo atotrūkį.

Juk kiekvienas iš mūsų, pirkdamas daržoves, mieliau pasirinks kaime, o ne kokiame nors Šeškinės daugiabutyje užaugintus pomidorus. Nepaisant to, miesto ūkininkavimas (ang. Urban Farming) artimiausiu metu sulauks vis didesnio dėmesio. Nors pasąmonėje tuo sunku patikėti, sostinės rajono daugiabutyje užauginta daržovė gali būti ekologiškesnė ir maistingesnė nei ta, kuri augo pas močiutę kaime.

Vaizdo peržiūra nemeluoja

Ne veltui stebėdami Pasaulio futbolo čempionatą matome naudojamą vaizdo peržiūros sistemą. Ji pradėta naudoti tam, jog priimant svarbiausius sprendimus kiek įmanoma labiau būtų remiamasi faktais, o ne nuojauta. Panašų kelią pasirinko tarptautinė iniciatyva „QuantiFarm“. Jos metu skirtingose šalyse – tarp jų ir Lietuvoje – bus testuojama daugybė technologijų. Gauti rezultatai bus lyginami su ūkiuose, veikiančiuose pagal tradicinius principus, pasiektais rezultatais. Kitais žodžiais tariant, bus renkami duomenys technologiškai pažangiuose ir technologijų nenaudojančiuose panašių parametrų ūkiuose ir vėliau šios surinktos metrikos palyginamos. Tai suteiks galimybę tiek inovatoriams, tiek ir ūkininkams remtis faktais, o ne emocijomis ar nepagrįstais įsitikinimais.

Lietuvoje bus testuojama avilių stebėsenos sistema

Medus, bitininkas su baltu kostiumu ir dūmus skleidžiančiu įrenginiu ar tiesiog baimė, jog ji man įgels. Tai pirmosios mintys, užklumpančios pamačius bitę. Tačiau retas iš mūsų žvelgdamas į šias darbininkes pagalvoja apie bičių kolonijų nykimą ir tai, kad net 84% augalų rūšių ir 76% europietiško maisto gamybos priklauso nuo bičių apdulkinimo. Tai Europos Sąjungoje sukuria didesnę nei 14 mlrd. vertę, todėl visame žemyne ieškoma būdų spręsti šias problemas ir didinti avilių efektyvumą.

Projekto iniciatoriai Lietuvoje pasirinko ištestuoti agromaisto inovacijų dirbtuvių „ART21“ kuriamą modernią avilių stebėsenos ir apsaugos inovaciją. Kaip teigė įmonės atstovai, jų kuriamos programinės įrangos efektyvumas bus užtikrintas vartotojui draugiška sistemine aplinka bei nesudėtingu sensorinės infrastruktūros montavimu avilyje. Minėti sensoriai, nepriklausomai nuo jų gamintojo, nuolat matuos tuo metu avilyje esančią temperatūrą, drėgmę bei įvairius akustinius signalus. Šie duomenys bus perduodami dirbtiniu intelektu paremtai sistemai, kuri leis bitininkui realiu laiku žinoti apie spiečiaus susidarymo galimybę, bičių motinėlės praradimą, šeimynos užpuolimo atvejus, bendrą avilio sveikatos įvertinimą ir t.t.

„Ši moderni sistema pasižymės tikslumu, ekonomiškumu bei ekologiškumu ir leis bitininkams net 25% sumažinti išlaidas avilių priežiūrai, ketvirtadaliu padidinti produkcijos kiekį bei penktadaliu sumažinti mirusių bičių skaičių“, – teigė „ART21“ įkūrėjas ir savininkas Augustas Alešiūnas.

Ar šie verslininko žodžiai yra tiesa, bitininkai galės įsitikinti jau netrukus, kada bus baigti minimos tarptautinės iniciatyvos „QuantiFarm“ tyrimai ir bandymai Lietuvoje esančiuose bitininkystės ūkiuose.

Kitų tyrimų pavyzdžiai Europoje

Šio tarptautinio tyrimo metu bus matuojami 30 skirtingų inovacijų rezultatai 20 Europos valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje bus analizuojami rezultatai gauti bulvių laukuose, kuriuose drėkinimas yra vykdomas remiantis pažangiomis technologijomis, atsižvelgiančiomis į dirvožemio ir oro duomenis. Suomijoje bus tiriami šiltnamiai, kur priimant sprendimus augalų ir vaisių auginimui naudojama informacija, gauta sensoriais ir infraraudonaisiais spinduliais. Jungtinėje Karalystėje tyrimų objektu taps pažangios technologijos, skirtos efektyviau tvarkyti paukštidžių kraiką tam, kad būtų sumažintas paukščių susirgimų skaičius, į atmosferą išmetamo amoniako kiekis bei pagerintos gyvūnų auginimo sąlygos.

Jau netrukus bus tiksliai žinoma įvairių pažangių agromaisto sektoriaus technologijų kuriama vertė lyginant su natūraliomis-tradicinėmis sąlygomis. Atsakymo laukti liko visai nedaug.